Ru
 
TELEVIZIJA INTERNETAS PASLAUGOS KONTAKTAI
   
 
 
Visagine
 
2012 05 16  Gražių kalbų, gražus aidas

Visaginas-ne tik atominis, ne tik daugiatautis, bet ir Lietuvos pasienį saugantis miestas. Kiekvienos šalies paribio žmonių gyvenimas būna išskirtinis ne tik šalių konfliktų, bet ir taikos metu. Po viešpaties dangum mūsų labai daug: skirtingų ir įvairių. Todėl labai svarbu tampa rasti visiems priimtinas vertybes, kurios kilus pirmai nepasitenkinimo bangai priverstų sustoti minutėlei ir pagalvoti: ar verta konfliktuoti, nes amžinoji vertybė – grožis -  suprantama visiems. Ir nors kiekvienas šioje žemėje turi teisę kalbėti savo motinos kalba, savo gimtaisiais žodžiais vadinti tai, kas brangiausia, bet yra kalba, kurią supranta visi, nes jai nereikia žodžių...gražu...

Jau aštunti metai kaip esame suvienytos Europos tautų šeimoje.  Ta proga Visagino savivaldybės politikai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės kariai, svečiai iš Vidaus reikalų ministerijos, Zarasų savivaldybės, kiti Lietuvos gyvenimu besidomintys asmenys susitiko Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos valstybių sienų sankirtoje netoli Liudvinavo kaimo.
Kodėl ten? Kaip jau minėta, tai – unikali vieta, nes susikerta trijų valstybių sienos. Gal ji ir būtų likusi „neatrasta", neįprasminta, jeigu žmogus neturėtų tokios unikalios ir visiems būdingos savybės - norėti geriau išgirsti ir suprasti einantį šalia. O tai skatina išgirsti, pajausti ir priimti kito žmogaus žodžius, jo kultūrą ir kalbą, nes visi šioje žemėje esame svarbūs... Valstybės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės vadas, pulkininkas Vladas Beržanskas pasakojo, kaip prasidėjo graži tradicija šiame pasienio lopinėlyje statyti koplytstulpius. Pasak jo, prieš aštuonerius metus, Lietuvai tapus Europos sąjungos nare, buvo susitikę visų trijų pasienio šalių: Baltarusijos, Latvijos ir Lietuvos pasienio tarnybų vadai ir sutarė, kad šiame, šalia Liudvino kaimo esančiame žemės lopinėlyje, kiekviena šalis iš savo pusės sukurs kokį nors patrauklų ir prasmingą objektą. Šiandien situacija tokia, kad Baltarusiai turi įruošę simbolinę aikštelę, Latvijoje kol kas tik tvarkomas miškas, o Lietuvos pusėje esantį kalnelį papuošia jau aštuntas koplytstulpis. Koplytstulpius kasmet stato vis kita pasienyje veikianti tarnyba. Šiemet savo koplytstulpį, kurį sukūrė Saulius Savickas, pastatė Visagino savivaldybė. Pakili Visagino savivaldybės merės Dalios Štraupaitės, administracijos direktoriaus, buvusio kariškio Virginijaus Andriaus Bukausko sveikinimo žodžiai, naujausio Lietuvos ministro - Vidaus reikalų ministerijos vadovo Artūro Meliano susižavėjimas aplinka ir idėjos turiningumu, Zarasų vicemerės Stasės Goštautienės pasididžiavimas, kad tokia unikali vietovė yra Zarasų rajone, lakoniški, bet nuoširdūs pasienio saugotojų žodžiai, Visagino klebono Vidmanto Rudoko istorija apie po koplytstulpio stogeliu įsikūrusį šv.Paulių, kuris yra ir Visagino katalikų bažnyčios patronas, gėlės, padėkos, besiplaikstanti aukuro ugnis, iškilminga Vidaus reikalų ministerijos pučiamųjų orkestro, kuriam vadovauja Egidijus Miknius, muzika, ypatingoji pasienietiška košė ir visus darnian ratan subūrusi Visagino kultūros centro kapelos „Samanyčia", kuriai vadovauja Aurimas Gudas, nuotaikinga muzikėlė sukūrė puikią šventės nuotaiką, skatino bendrauti, ieškoti bendrų veiklų galimybių. Ir, nors sinoptikai žadėjo lietų, viso renginio metu džiugesį savo spindulius į žemę siuntė kaitri saulė, gaivino į vasarą besiveržiantis vėjas.
 
 
Graži ta mūsų Lietuva... Šventė atėjo ir išėjo, o tarp kalniukų, pušų ir ežeriukų susėdusios ir toliau pypkiuoja aukštaičių trobos. Negali ir neturi būti kitaip: tame jaukume lengva suvokti kasdieninį žmogaus siekį – viską gražiai sutvarkyti. Pabuvęs gamtos apsuptyje nesunkai supranti sproginėjančiame pavasaryje atgimstantį medį ir į amžiną sėjimo darbą skubantį žmogaus rūpestį... Lietuvoje atsirado dar mažai kam žinoma, mažai kieno apžiūrėta lankytina vieta. Trijų valstybių pasienį žymintys stulpai į daug ką skatina pažvelgti kitaip, kviečia prisiminti šias Lietuvos paribio žemes siaubusias visų įmanomų karų audras, padeda pozityviai vertinti tai, kas sukurta šiandien. Žmogau, planuodamas atostogas pagalvok, ar nenorėtum savo vaikams parodyti tokį unikalų objektą, o nuvykęs trumpam sustabdyk savo vartotojiškų minčių srautą, nes būsi naujai kuriamoje šventvietėje, kurią juosia koplytstulpių ir lauko riedulių ratas, kur akis lengvai užčiuopia dviejų užsienio šalių kraštovaizdžio detales, kurios paliudija, kokie mes visi panašūs.... Prisėsk pakelėje, palaukėje, pamiškėje, paežerėje ir pasidžiauk, kad turi akis, rankas, mintis, kad kvėpuoji gimtos šalies oru ir valgai čia užaugintą duoną, kad čia tavo namai ir tavo vaikai, kad gyveni čia, Lietuvoje, ir kad amžinai čia gyvensi!                                                              
Dalia Savickaitė

   
 
  pradžia tinklapio struktura ieškoti rašykite mums  
 
 
Skelbimai
„Sugardas“ informuoja
Visagine
Gyvenamųjų namų renovacija Visagine
ES struktūriniai fondai - Visaginui
Mūsų skaitytojų kūryba
Naudingos nuorodos
Užsisakyti paslaugą
Apmokėjimas už paslaugas
Dokumentai
 
ORAS VISAGINE
+15 C
79 %
- 0.0m/s
753mm. gs. st.
(07.17 - 07.25)