Pradedame publikaciją apie Visagino savivaldybėje esančius kultūros paveldo objektus. Apie tai jau yra rašęs istorijos mokslų daktaras, Visagino savivaldybės tarybos sekretorius A.Kavaliauskas bei šių eilučių autorius. Šioje publikacijoje skaitytojams pristatysime mažiau žinomus kultūros paveldo objektus, tikime, jog tai paskatins visaginiečius labiau domėtis savo krašto praeitimi, surasti naujas ir išsaugoti ateities kartoms esamas paveldo objektus.

Piliakalniai

Šioje Rytų Lietuvos dalyje nuo seno ėjo prekybos ir žygių keliai. Pro šias apylinkes ėjęs istorinis kelias iš Breslaujos  link Tauragnų, todėl žmonės jau senovėje buvo linkę įtvirtinti savo gyvenvietes. 10 – 15 km. nuo Visagino yra visa grupė piliakalnių, tai Vaškonių piliakalnis (vietinių vadinamas "Saliamonų kalnu"), palei senąjį Dūkštą – Juodžeminis kalnas ir Sokiškių piliakalnis. Tai reiškia, kad šis kraštas dviejų tūkstantmečių sandūroje buvo gana plačiai apgyvendintas.

Visagino savivaldybės teritorijoje piliakalniai yra du, tai Lapusiškės alkakalnis (vadinamas Piliakalniu) ir Čeberakų - Pasamanės piliakalnis. 2006m. pavasarį pagal vietinės gyventojos parodymą nustatytas trečias galimas šios rūšies kultūros paveldo objektas, tačiau jo istorinę – kultūrinę vertę dar turi patvirtinti specialistai.

Čeberakų (Pasamanės) piliakalnis (kultūros vertybės kodas A 1537), yra 0,3 km. į šiaurės vakarus nuo Pasamanio ežero ir 0,250 km. į šiaurės rytus nuo Dūkšto – Karlų kelio, Dūkšto girininkijos 197 kvartale, Gaidės – Vilkabalio miško masyve, didelės kalvos šiaurinėje – aukščiausioje dalyje. Piliakalnio prieigos pelkėtos, teka upelis. Privažiavimas prie jo yra tik iš šiaurinės pusės miško keliukais ir proskynomis.

Teritorijos plotas: 400m. ilgio šiaurės – pietų kryptimi, šlaitai yra statūs, iki 11m. aukščio, viršūnėje iki 6 m. aukščio šlaitai dirbtinai pastatinti. Aikštelė ovali, pailga, š-p. kryptimi 60 x 20m. aukščio. Aikštelės pietiniame pakraštyje supiltas 10m. pločio ir 0,5m. aukščio pylimas. 1m. žemiau jo šlaite yra 10 m. terasa, kiek nuolaidėjanti į pietus.  Iš viso objektas užima 4,4 ha plotą, o saugoma teritorija – iš viso 6,0 ha.

Šiaurinėje dalyje, 2m. žemiau aikštelės, iškastas 2m. pločio griovys, už kurio supiltas 4m. pločio ties pagrindu, 0,2m. aukščio nuo griovio pylimas. Apaugęs tankiais krūmais ir medžiais (lapuočiais ir eglėmis). Spėjama, kad anksčiau piliakalnis buvo ariamas ir viršutinis jo sluoksnis sunaikintas.

Inspektuodamas objektą, Ignalinos rajono paminklotvarkininkas K.Čeponis 1993m.  piliakalnio centre surado kelias lapių olos. Lapių iškastose žemėse archeologas Jonas Balčiūnas yra rado brūkšniuotosios keramikos gabaliukų, tai leidžia datuoti jog piliakalnis buvo gyvenamas mūsų eros pradžioje. Kiti požymiai leidžia datuoti II tūkst. pradžia.

Apie Čeberakų piliakalnį esama tokių legendų:

1. senovėje čia stovėjusi bažnyčia, kuri per šv. Mišias prasmego į žemę, nuo šio piliakalnį vietiniai žmonės dar vadina Bažnyčiakalniu.
2. ant šio kalno rastas akmuo su 10 eilučių neperskaitomo rašto;
3. ant piliakalnio, po akmeniu, buvę paslėpti auksiniai pinigai. Tačiau jie esantys užburti ir ne kiekvienam lemta juos paimti;
4. dar XX a. pradžioje buvę akmeninių laiptų likučiai kuriais buvo galima pakilti į piliakalnį. Stanislava Karlienė (g. 1909m.), vaikystėje čia piemenavusi, pati matė tų laiptų žymes.

Čeberakų – Pasamanio piliakalnis aprašytas F. Pokrovskio (1893), P. Tarasenkos (1928), J. Žiogo (1909), G. Zabielos (1995),  Br. Kvyklio (1991).

Lapusiškės alkakalnis, vadinamas Piliakalniu (kultūros vertybės kodas M199), yra Dūkšto girininkijos Sausašilio miško 150 kv., maždaug už 0,2 km nuo to paties pavadinimo vienkiemio. Tai kultūros paveldo objektas, išaiškintas 1995m. Paminklo teritorijos plotas – 1,4 ha, iš kurių 1,3 ha užima miškas, ganykla su retus mišku – 0,14 ha. Paminklas netyrinėtas.

Lapusiškės piliakalnio žemėlapis

1998m. apklausiant vietinius gyventojus, nustatytas dar vienas objekto pavadinimas - "Napoleonovska raskopanka" arba tiesiog "raskopanka". Su kuo sietinas šis pavadinimas – jie negali paaiškinti.

Rimšės apylinkėse buvo užrašyti padavimai, kad šiose vietose yra 1812m. žygiavę prancūzai, kad jie čia užkasę lobius (Vilkuočių k., Rimšės mstl.). Salako apylinkėse yra žymus Napoleono akmuo, ant kurio neva pietavęs žymusis karvedys. Archeologų manymu, tai esąs XII – XIII amžių riboženklis, kuriuo vietiniai kunigaikščiai žymėjo savo valdų ribas.

Kalnelis vadinamas "Bochenok" yra Juliškės kaimo teritorijoje, V.Miškinytei priklausančiame žemės sklype, yra iš trijų pusių pelkių ir balų apsuptas kalnelis. Žemės savininkės V.Miškinytės pasakojimu, jis praeityje buvo sietinas su krašto senove. 2006m. pavasarį Kultūros paveldo departamento specialistai vizualiai įvertinę objektą, padarė prielaidą, kad tai galįs būti piliakalnis. Jo istorinė vertė gali būti patvirtinta tik atlikus tyrimus. 

V.Miškinytės liudijimu, šis kalnelis buvo vadinamas "Bochenok" (Kepaliukas).  Tai pakankamai paplitęs tokio tipo objektų pavadinimas: Ignalinos rajone Tolimėnų kaimo ribose yra "Bakanėliu" vadinamas kalnelis, įtrauktas į paveldo objektų registrą.

Iki XIX a. žemės, kuriose yra piliakalnis, priklausė Gūrių dvarininkui baronui Odobertui Engelhardui (Angeliardui). 1883m. barono dukterys Dorota ir Alisa dalimis išpardavė dvaro žemes, sklypą su piliakalniu nupirko Ignas Miškinis.