Dažnas visaginietis dar prisimena kupinus įtampos pirmuosius atgimimo metus, kuomet mažiau diskusijų sukėlė ir Sniečkaus gyvenvietės vardo pakeitimas. Šiuos įvykius gerai prisimena ir buvęs Ignalinos rajono paminklotvarkininkas Kęstutis Čeponis.

Tais metais jis, jaunas mokslininkas – matematikas, sugrįžo į savo tėvų namus buvusiame Budrių kaime ir dirbdamas Ignalinos rajono savivaldybėje paminklotvarkininku daug nuveikė fiksuodamas dar nežinomus Ignalinos rajono kultūros paveldo objektus. Mažiau žinomas jo veiklos epizodas – aktyvus dalyvavimas diskusijoje dėl naujo pavadinimo suteikimo anuometinei Sniečkaus gyvenvietei.

Čia pateikiame jo užrašytus prisiminimus, iš kurių skaitytojas supras, kokios virė diskusijos renkant naują vardą energetikų miestui.

1991m. vasarą grįžau gyventi į senelių namus Ignalinos rajone. Tuo metu daug keliavau po rajoną, rinkdamas įvairią informaciją ir užrašinėdamas senuosius ir jau beišnykstančius vietovardžius. Paskelbiau eilę straipsnių ta tema "Naujoje vagoje" ir kituose leidiniuose.

Nuo 1992 01 03 pradėjau dirbti Ignalinos savivaldybės Kultūros ir švietimo skyriaus paminklotvarkininku. Mane dirbti pakvietė tuometinis skyriaus vadovas Aleksas Giržadas (pagal specialybę istorikas), paskaitęs mano straipsnius periodinėje spaudoje, bei tuometinė paminklotvarkininkė Elena Andrašiūnienė. Buvo labai daug darbo ir ji viena nebespėjo visko padaryti.

Jau 1990m. prasidėjo svarstymai apie tai, jog reikia pakeisti Sniečkaus gyvenvietės pavadinimą. Sovietmečiu buvo kuriamas labai iškreiptas mitas, jog Antanas Sniečkus buvo vos ne lietuvių tautos išgelbėtojas nuo sovietinės priespaudos, visuomenėje buvo formuojamas gana teigiamas jo įvaizdis. Aš, kaip vienas iš žygeivių judėjimo narių ir vadovų, tuo metu jau turėjau pakankamai informacijos apie tai, ką iš tikrųjų nuveikė A. Sniečkus, organizuojant lietuvių tautos genocidą 1940-1941 ir 1944- 1956 metais. Būtent A. Sniečkus vadovavo NKVD Lietuvoje po 1940m. okupacijos, karo metu jis organizavo NKVD specdalinių (vadinamųjų sovietinių partizanų) permetimą į Lietuvą, po karo jis organizavo masinius trėmimus į šiaurę, Kazachstaną ir Sibirą. Jo parašas yra vos ne ant kiekvieno trėmimų dokumento. Tada jau buvo įmanoma susipažinti su LKP CK, KGB ir MVD archyviniais dokumentais, kurie aiškiai rodė tikrąjį  o ne mitinį Antano Sniečkaus veidą. 1989 – 1991m. Lietuvos spaudoje (ypač Sąjūdžio ir kituose neoficialiuose leidiniuose) jau buvo paskelbta pakankamai daug informacijos apie A. Sniečkų, todėl akivaizdu, kad kilo idėja pakeisti Sniečkaus gyvenvietės pavadinimą kitu vardu.

Tuo metu aš susirašinėjau su profesoriumi Aleksandru Vanagu, vėliau tapusiu Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku, įvairiais vietovardžių išsaugojimo klausimais. Savo 1991-12-12 laiške man prof. A.Vanagas parašė, kad lietuvių kalbos komisija priėmė rekomendaciją – Sniečkų pakeisti į Drūkšius. 1991m. lapkričio 25 d. šį siūlymą pasirašė komisijos pirmininkas A.Vanagas  ir komisijos sekretorius Leonas Kniūkšta. A.Vanago argumentacija straipsnyje "Tinkamiausias pavadinimas – Drūkšiai" buvo atspausdinta "Lietuvos Aide" 1991-12-17.

Įsigilinęs į šią problemą, aš nutariau, jog Drūkšiai yra netinkamas Sniečkaus pakaitalas (dėl įvairių priežasčių, kurias išvardinau savo rašte AT komisijai ir straipsniuose periodikoje). Parašiau savo argumentaciją ir nusiunčiau prof. A. Vanagui.

Dar 1991 09 28 "Nauja vaga" išspausdino mano straipsnį "Pavadinsi –nepagadinsi. Ar iš tikrųjų?" Vėliau šį straipsnį perspausdino Aukštaitijos Nacionalinio Parko leidinys "Ladakalnis". Jame aš argumentavau, jog būtina pakeisti ir Ignalinos AE vardą.

1991 10 16 "Nauja vaga" atspausdino geografijos mokslų kandidato Ričardo Baubino straipsnį "Kaip pavadinti miestą?", jame buvo išskirti trys galimi pavadinimai: Visaginas, Sėliai, Miškėnai. R.Baubino nuomone tinkamiausias pavadinimas esąs "Sėliai"  – naujadaras, sukurtas remiantis tuo, jog Visagino apylinkėse yra gyvenę sėliai – gimininga lietuviams gentis.

Beje Visagino vardas pirmą kartą spaudoje pasiūlytas "Naujoje vagoje" 1991-09-14 Leono Meilaus straipsnyje. Į diskusiją spaudoje įsijungė gana daug žmonių. Įvairios nuomonės buvo pateiktos 1991-11-30 "Naujoje Vagoje". Pavyzdžiui Sniečkaus gyvenvietės leidinio "Alternatyva" redaktorė Tatjana Vyšniaveckaja manė, jog būtina išsaugoti Antano Sniečkaus atminimą, kiti siūlė Sėlius, Vilkaragį, Seduliną, Visaginą…      

Dar 1991-11-09 "Nauja vaga" atspausdino mano straipsnį "Sniečkus, Visaginas, Sėliai, Miškėnai, ar?…", kuriame aš šiek tiek aprašiau kas iš tikro buvo Antanas Sniečkus ir kokie jo realūs nuopelnai Lietuvos valstybei ir lietuvių tautai, o taip pat pagrindžiau, jog tinkamiausias pavadinimas yra Visaginas.

Diskusijos vyko ilgai: 1992-01-25 "Lietuvos Aide" ("Kaip vadinsime Sniečkaus miestą?") profesorius, Lietuvos Respublikos AT deputatas Česlovas Kudaba ir 1992-03-14 "Naujoje Vagoje" straipsnyje "Nepasiduoti kūrybai ir išradingumui" pritarė pasiūlymui Sniečkų pavadinti Visaginu.

1992-02-07 tokiam pasiūlymui pritarė balsavimo metu Ignalinos rajono taryba. Č.Kudaba taip pat pritarė ir Ignalinos AE vardo pakeitimui į Drūkšių AE.

Dar  prieš tai, 1992 01 27 aš išsiunčiau į Aukščiausiąją Tarybą Gediminui Ilgūnui, AT kultūros, švietimo ir mokslo ir informacijos komisijos pirmininkui (beje taip pat ilgamečiam aktyviam žygeivių judėjimo nariui, dainų kūrėjui ir daugelio žygių vadui) didelę pažymą "Dėl Sniečkaus miesto ir Ignalinos atominės elektrinės vardų pakeitimo" su keliolika įvairių priedų, kuriuose susisteminau išsklaidytus duomenis, išnagrinėjau juos ir pagrindžiau, jog pats tinkamiausias pavadinimas miestui būtų Visaginas, o atominei elektrinei – Drūkšių AE. Kaip vėliau sužinojau, mano laiškas įtikino ir A.Vanagą ir Valstybinę lietuvių kalbos komisiją. 1992 02 27 komisija pritarė, jog Sniečkus būtų pavadintas ne Drūkšiais, o Visaginu, o atominė elektrinė – Drūkšių atomine elektrine.

1992m. rugsėjo mėnesį Visagino pavadinimui pritarė Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, gavęs 1992-03-04 Vyriausybės ir 1992-02-07 Ignalinos rajono tarybos teikimą. 1992-09-22 AT deputatas E.Petrovas supažindino Aukščiausiosios  Tarybos deputatus su nutarimu "Dėl Sniečkaus gyvenvietės pavadinimo pakeitimo projekto". Nubalsavus AT, Sniečkaus gyvenvietės pavadinimas pakeistas į Visaginą (Nr. I-2899).

Taip baigėsi ilga, beveik trejetą metų užsitęsusi diskusija dėl Sniečkaus vardo pakeitimo, o aš 1992-02-10 gavau  Lietuvos Respublikos AT Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos padėką už atsiųstą medžiagą.

K. Čeponis

Vietoje post scriptum‘o norėtųsi paminėti fragmentą iš Godos Ferencienės prisiminimų knygos "Rytoj to nebus".  Čia cituojamas jos velionio vyro, buvusio Lietuvos komunistų partijos centro komiteto (LKP CK) sekretoriaus Algirdo Ferenso archyvuose rastas raštelis: "Kai kurie Ignalinos AES energetikų miesto pavadinimų variantai: Aukštaičiai, Aušrinė, Broluva (analogija su Bratsku miestu, išaugusiu prie gigantiškos hidroelektrinės ant Angaros upės), Galiūniškis, Galiūnai, Liaudėnai, Drauguva, Šviesūnai, Tarybiškės (analogija su Sovetsku miestu Kaliningrado srity­je, buvusia Tilže, vokiškai Tilsitu), Gražuoliai, Sėliai, Taikūnai (analogija su gyvenviete Mirnyj, deimantų sostine Jakutijoje), Saulėnai, Saulėtekiai, Uranija, Gabija".                                

Pasakytina, kad šie energetikų gyvenvietės vardai buvo siūlomi ne tautinio atgimimo metais, bet 1976m., kuomet energetikų gyvenvietė dar tik buvo statoma. Sprendimas suteikti energetikų gyvenvietei Sniečkaus vardą kilo beveik spontaniškai, jau po to, kai 1976m. LKP CK sudaryta komisija jau buvo pritarusi gyvenvietę pavadinti "Atomava".