Ru
 
televizija internetas laikraščiai paslaugos kontaktai
   
 
   
 
 
Mūsų skaitytojų kūryba
 
2013 02 01  Kovas- laikas sveikinti Žemę ir save

     Kovas-pirmasis pavasario mėnuo. Lietuviškasis jo pavadinimas asocijuojasi su kovu – žvirblinių būrio varnų šeimos paukščiu. Šiemet kovo 19-osios diena bus beveik lygi nakčiai (12 val. 00 min.). Kartu su astronominiu pavasariu prasideda ir fenologinis: gyvosios gamtos atbudimo ir vystymosi periodas. Nors iki tikrojo – juntamojo – dar toloka, bet sielą jau virpins atgimimo nerimas. Dar teks palaukti didžiųjų upių išsiliejimo, sulos pasirodymo, blindžių sužydėjimo. Savo širdies netramdykite, ruoškitės naujiems potyriams.

     Dangaus dovanos. Naktimis itin ryškiai matomas Grįžulo ratų žvaigždynas, liaudyje dar Grigo ratais vadinamas. Žiemą jie buvo tvartų pusėn pasvirę: „samčio" pozicija nusako skerstuvių, mėsiedo pradžią. Po Trijų karalių jų šviesa lydėjo į mišką kirtėjus. Kovo mėnesį jie sustingsta regimiausioje vietoje, lyg kelrodis grįžtantiems paukščiams. Gerai matoma planetų karalienė, gražuolė Venera, liaudyje dar vadinama Aušrine, meilės ir gyvybės globėja. Gal jos šviesos nubudinti tuoktuves pradeda kelti kurtiniai, tetervinai, tilvikai, pelėdos?..Jonas Trinkūnas rašo, kad Aušrinę myli Mėnulis, o ankstų rytą ji patarnauja Saulei ir uždega šviesą. Aušrinė siejama su jaunyste ir sveikata. Gražuolė Saulės palydovė norintiems ją pamatyti pasirodo ne tik auštant, bet ir vestuvių bei jaunimo švenčių metu. Žmonės jai aukodavo ir laimės prašydavo, o šioji, auką priėmusi, auštant maldininkus palaimindavusi. Autorius nurodo Lietuvoje esant 30 Aušrinėmis ar panašiai vadinamų kalvų.

     Miške dar pilka. Akį džiugina atsparieji spygliuočiai. Kadagys, kad ir mažas, kerotas, samanotas, kerpėm apaugęs, visas pasišiaušęs, bet ilgametis galiūnas. Viską įveikia: akmenį, smėlį, žvirgždą. Va, tik pelkės nemėgsta. Visur tinka: ir iš trobos ligas (dezinfekcijai) ar vaiduoklius vaikyti, ir gardų dūmą rūkomai mėsai ar žuviai sutaisyti. Su kadagiu siejamas ir įdomus paprotys: kad ir iš toli, mirusį stengdavosi parsivežti ir su savais palaidoti. Jei tekdavo svečiam krašte palaidoti, perkelti – didžiulė nuodėmė. Tolimų kapų lankyti nors kas kelintus metus, bet važiuodavo, o savosiose kapinėse padarydavo simbolinį kapą, o ant jo kadagį sodindavo, akmenų kauburėlį sukraudavo. Su tomis apeigomis siejo ir kitas. Kai kadagys ( sodinamas kuo mažesnis) dvigubai praaugdavo sodinusįjį, tam mirties laikas jau atėjęs...

     Kadagio vanta – smarkesnė už beržinę. Ja vanodamas ir didžiausiam storaodžiui nugaroj žymę – sveiką raudonį – paliksi. Papadžių vanojimas gerai visus nervagalius „pakutena", žmonės subtiliau pasaulį vertinti pradeda.... Moksliškai tai adatų terapija vadinama. Šio kantraus augalo uogomis šeiminikės gardina mėsą.

     Kovo šventės. Pirmąsias kovo dienas žmonės sudvasindavo. T.Narbutas „Lietuvių tautos istorijos" I-ame tome aprašė pavasario sutikimo papročius Vilnijos krašte, t.y. Pavasario šauktuvių diena. Per šauktuves, vos vieversiui pragydus pačios gražiausios merginos bėgdavo į galulaukius tekančios saulės pasitikti. Rankose nešdavosi saulės mėgstamais žiedais išpaišytus sietus. O grįžusios iš tų sietų laistydavo saulės spinduliais kiekvieną sutiktąjį: tėvą, motiną, brolius, seseris, kaimynus... Tokie papročiai aprašyti ir Palūšėje, tokią šventę švenčia ir slavų tautos.

      Pirmomis kovo dienomis žmonės spėdavo orus. Dabar jau sunku prognozuoti orus remiantis praeities žmonių patyrimu, nes savo civilizacijos pasiekimais (netaupiai naudodami gamtos dovanojamus turtus) išdarkėme Rėdos (žmogaus ir gamtos gyvenimo) ratą. Manoma, kad pirmoji diena – pavasario orus atspindi, antroji – vasaros, trečioji – rudens, ketvirtoji – neišvengiamai vėl ateisiančios žiemos. Paprastai kovo mėnesį prasideda Gavėnia. Šiuo laiko tarpu susilaikoma nuo triukšmingų pasilinksminimų, o penktadieniais ir nuo mėsos patiekalų. Tai palankus metas apmąstymams, pasiruošimui geriems ir svarbiems pavasario darbams.

     Kovo 4-oji – šv. Kazimiero, Lietuvos globėjo diena. Dar kitaip Kovarnių arba Špokų diena vadinama. Tą dieną trumpam praveriamos tvartų durys, pirmaisiais saulės spinduliais pradžiuginami galvijai. Tomis dienomis vyksta Kaziuko mugės (jos keistai ilgėja, nes prekybininkams neracionalu vienos dienos prekybai prekes ruošti). Namuose šeimininkės kepdavo į paukščius panašius pyragėlius ir prie šnekučių stalo kviesdavo vaikus. Sako, kad tuo metu jau būna parlėkę kovai ir pirmąkart pernykščiame arime pasirąžo. Jie duonos neprašo, patys kirminų kirminėlių, vikšrų kirbines susiranda. Seniau artojai darbščiųjų kovarnių nekoneveikė – jie apsaugodavo laukus nuo kenkėjų. Dabar vaizdas liūdnesnis: apsupome miestus sąvartynais, šiukšlynais, darbščius paukščius pavertėme elgetomis ir dykaduoniais.

     Kovo 10-oji krikščionybėje – Keturiasdešimties šventųjų kankinių diena. Senovėje tai – 40-ies paukščių diena. Būdavo galvojama, kad tą dieną Lietuvoje jau būna parskridę tiek paukščių rūšių. Leonardas Grudzinskas rašė, kad Paringio bažnytkaimio senutės Marijos troboje matęs savamokslio tapytojo paveikslą „Paukščių balius". Ant stalo 4 moliniai ąsočiai, ant skobnių pelėdos, apuokai, vanagai, kėkštai ir dudučiai su dešrų rinkėmis, sniegenos su meduoliais, zylės liečia auksinių kanklių stygas... Tai ne pasaka, o senovėje buvusi paukščių pagerbimo šventė. Palūšės, Daugėliškio, Stirnių, Labanoro, Saldutiškio, Kirdeikių moterys iškepdavo 40 bandelių su grybais, uogomis. Jei tąnakt stiprus šaltis – šaltis bus dar 40 dienų, na, o jei tą dieną sugrįžo gervės, bus 40 vestuvių. Panašią šventę Visagine švenčia ir totoriai.

     Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, kovo 16-oji – Knygnešio diena (gal prisiminkime ir bibliotekininkus, kurie dar ir dabar ne į vieno visaginiečio butą knygas atneša?)

     Kovo – 19-ąją varduves švęs vieno iš populiariausių Lietuvoje vardų - Juozo vardo tuėtojai. Tai ir pempės bei lydekos diena. Sniegas jau taip ištirpęs, kad iš pėdos ir jautis gali atsigerti. Jei per Juozapą gražus oras – bus pieningi metai. Juozapinės tai – darbininkų, artojų, medkirčių, sielininkų, dailidžių, stogdengių šventė. Tądien žvejai juos vaišindavo žuviene, kad gerus namus statytų.

     Kovo 20-ąją 1971m. Jungtinės tautos paskelbė Žemės diena. Po jos visas mėnuo skiriamas Žemės pagerbimui. Globoti Žemę – svarbiausia visų jos gyventojų pareiga ir atsakomybė. Vieni Žemės pagerbimą supranta kaip jos švarinimą, medelių sodinimą, Žemės vėliavos iškėlimą. Molėtų Romuvoje tai apeigos prie aukuro tariant šiuos žodžius „Dėkojame Tau, Pramote Žemyna, kad laikai mus, nešioji, kad išeinančius mus priimi ir užkloji. Dėkojame Tau už pirmuosius daigus ir aruodų turtus. Garbioji Pramote Žemyna, gausink mūsų derlių, stiprink sveikatą, daugink gyvybę". Pasaulyje formuojasi ir krikščioniška šios šventės tradicija: tą dieną vienu metu skamba viso regiono bažnyčių varpai. Sako, varpo skambesio sukeliamos garso bangos išblaško vietovėje susikaupusias blogas emocijas... Mūsų kultūra kaip tortas, kur vieną sluoksnį dengia kitas, visi jie savito skonio, bet ragaujant suteikia malonumo pojūtį. Manau, kad jei tą dieną panaudosime visų sluoksnių komponentus, neperlenksime, išlaikysime pusiausvyrą, sugebėsime perduoti visiems priimtiną ir gilią šios dienos prasmę.

     Kovo 25-oji – Gandrinės arba Apreiškimo šv. Mergelei Marijai diena. Tądien būdavo permaišoma javų sėkla aruoduose, kad būtų daigesnė. Nieko neskolindavo, nes gyvuliai sirgs arba juos vilkai išpjaus. Moterys stengdavosi neliesti kiaušinių, kad viščiukai sveiki išsiristų. Jei viščiukai pradedami perinti trečiąją jauno mėnulio dieną, tuomet išsirita daug vištyčių. Nuo šios dienos šeimai pradedami duoti pavakariai, sakoma : „Gandras išskrisdamas pavakarius išsineša, o grįždamas – parneša" (diena jau ilga). Tai dar ir Bičių diena. Saulę pajutusios bitelės išskrenda pasiskraidyti. Miške meška ritasi iš guolio: nubunda užsimiegojęs pavasaris.

     Suskubkime ir mes. Pagalvokime, kaip senieji papročiai pasireiškia mūsų šiandieninėje buityje, kokius elementus išlaikėme pritaikę nūdienos gyvenimo tempui? Bet pirmiausia paruoškime širdį džiaugsmingam susitikimui su šviesa, pažaiskime su saulės spinduliu. Tegul tai pažadins ir paskatins Jus veikti, gražėti ir gražinti viską apie save.

     Paruošė Dalia Savickaitė


   
 
  pradžia tinklapio struktura ieškoti rašykite mums  
 
 
Skelbimai
„Sugardas“ informuoja
Visagine
ES struktūriniai fondai - Visaginui
Mūsų skaitytojų kūryba
Naudingos nuorodos
Užsisakyti paslaugą
Apmokėjimas už paslaugas
Dokumentai
 
ORAS VISAGINE
+11 C
82 %
2.4m/s
739mm. gs. st.
(03.12 - 03.20)