Ru
 
televizija internetas laikraščiai paslaugos kontaktai
   
 
   
 
   
 
 
Mūsų skaitytojų kūryba
 
2013 02 01  Birželis – metų pusiaukelė

      Gamta. Birželis – vasaros saulėgrįžos metas. Į saulę labiausiai atsisuka šiaurinis Žemės pusrutulis. Diena tampa du kartus ilgesnė už naktį. Po didžiųjų gegužės darbų birželis regisi kaip atgaiva. Akmenis įkaitina pirmieji karščiai, žolę atgaivina vasaros lietutis. Pasirodo pirmosios miškų ir sodų gėrybės. Prisirpsta pirmosios žemuogės. O po jų tuoj ir braškės. Pražysta pirmosios liepos, prasideda pirmasis kvapusis medunešis. Vaško korius gamina tik jaunos bitės. Tos bitės turi vaško liaukas. Vašką jos išskiria tik vasarą. Nulipdo vertikaliai kabančius korius, stebinančius savo formų tikslumu. Kiekvienas korys turi tūkstančius taisyklingų šešiabriaunių akučių į kurias telpa 4 kg medaus... Kalbininkas J.Balčikonis taip pat mėgo bitininkauti ir dažnai sakydavo: „Bitelių dovanos – svaikatos taurė, dieviškas vaistas". Profesorė Eugenija Šimkūnaitė taip pat labai vertino medaus gydomąsias savybes, bet neužmiršdavo pridurti, kad gali „skilvį greit prirūgštinti ar išdžiovinti, kad be daktaro neapsieisi". Bitininkai dievina ankstyvąjį – šalpusnių, spanguolių, blindžių, klevų medų. Sakoma, kad viržių medus – laukinis, bet senovėje ne tik žmogui, bet ir meškai sveikatos galių dovanodavo. Meironių kaimo merginų tėvai atvykusius pirštis jaunikaičius (ypač tuos, kurie nepatikdavo) taip tikrindavo: duodavo ruginukes, o užkandai – viržių medaus...ir „nueidavo" jaunikiai stogais...

     Aktyviai gyventi kviečia dar vis ilgėjančios dienos. Birželis – nakties aušrų ir šviesiausias metų mėnuo. Saulė už horizonto pasislepia neilgam. Todėl vakaro aušra, judėdama rytų link, šiaurėje meiliai susitinka su rytmetine. Dienos ilgis Pietų Lietuvoje 17,20, o šiaurėje 17,45 valandos. Per mėnesį saulė švyti 280 – 300 valandų. Vertėtų priminti, kad ji labai aktyvi, todėl ilgai degintis pavojinga. Mėnuo atidaro astronominę vasarą. Oro temperatūra dieną siekia 21 -23 laipsnius. Pirmojoje mėnesio dalyje ant dirvų dar galimos šalnos. Per mėnesį mūsų gamtos augalija sukaupia didžiausią – iki 80% dalį savo augalinės masės. Jazminams pražydus prasideda tikroji fenologinė vasara.

     Šis mėnuo svarbiausias žvėrių veisimosi ir paukščių perėjimo metas. Paukščių giesmių girdėti mažiau, nes jie rūpinasi savo besočiais jaunikliais. Birželį surenkama daugiausia vaistinių augalų. Dauguma vaistinių augalų apipinti legendomis. Kodėl? Ogi tas žmonių noras įspėti keistą augalo gyvenimo būdą. Štai – papartis: nuostabios išvaizdos ir keisto dauginimosi būdo. Visi žydi – šitas, ne. Vandens lelijos auga ramiuose užutėkiuose, o užkampiuose ir nelaboji dvasia, tai ir gėlelė ne be paslapties... Žmonės ją dar gėlele – saugūne vadindavo, ją taip kalbindavo: „Žolele saugūne, apginki nuo piktų žmonių: kad blogai apie mane negalvotų, bjauriai neburnotų. Nuginki burtininką, apdavėją. Saugosiu aš tave prie širdies pridėjęs visą ilgą ir tolimą kelią". Ne tik keliauninkams ji senovėje talkino, bet ir persivalgiusiems padėdavo: jos paragavus tuoj viskas išsilies ir per viršų ir per apačią. Šaknimi gydydavo nuo danties skausmo. Įdomi ir širdažolė. Ją kitaip dar raganų apavu ar pasiutžole vadindavo. Ji gerina virškinimą, jos antpilais liaudies medicinoje gydoma nuo maliarijos, skrandžio ligų. Dabar mokslininkai jau žino, kad joje yra painios sandaros aktyvių junginių: alkaloidų, taip pat ir gliukozidų, suteikiančių jai „galias".

     Šventės. Birželio 5 – oji, Pasaulinė aplinkos apsaugos diena. Lietuvoje pirmieji gamtosauginiai įstatymai aptinkami jau LDK 1529 metų Statute. Tad mums belieka laikytis senųjų nuostatų.

     Apie mėnesio vidurį, po šv. Antano (VI.13) ir šienapjūtės pradžia - įtemptas vasaros darbymečio metas. Galvas pradeda sukti ankstyvieji kopūstai. Nebetoli ir pati ilgiausia diena.

     Vasaros sulėgrįžos šventė (Rasos, Joninės, Ilgės) – linksma, net siautulinga. Anot profesorės Pranės Dundulienės, Rasos vardas turi žymiai senesnę geneologiją, siekiančią net pagonybės laikus. Daugybė iš senovės atėjusių papročių, tikėjimų, burtų rodo, jog visais laikais žmogus akylai stebėjo gamtą, ypač saulės slinktį dangaus skliaute. Tik iki Joninių buvo renkamos vaistažolės, nes paskui jos būnančios raganų apspjaudytos. Joninių išvakarėse merginos ir moterys pulkais pasklisdavo pievose kupoliauti. Tądien surinktos žolės buvo laikomos Saulės vaistu. Senovinis žodis kupa reiškia gausą, pilnatvę. Kupolėmis pirmiausia vadindavo Jono žolę, Tako žolę, Kraujo žolę, Širdies žolę, Sidabro žolę, Gyvatės žolę. Manydavo, kad šie žolynai padeda susirgus 9, 12 ar net 99 negaliomis.

     Tos merginos, kurios rudenį norėdavo ištekėti, apeidavo 3 laukus, 3 pievas, 3 upeles, o Aukštaitijoje ir 3 ežerus. Tik toks vainikas tikdavo burtams. Mesdavo jį per nugarą. Kiek kartų vainikas užsikabindavo, po tiek mėnesių nusimato vestuvės. Į obelį vainikus mesdavo tos, kurios ištekėjusios norėjo turėti daug vaikų: gražių, sveikų kaip obuoliai. L.Jucevičius, S.Daukantas, M.Katkus rašė, kad net pagonybės laikų metraštininkai mini, jog Rasos šventė buvo vaisingumo ir meilės šventė. Sidabrinėje nakties prieblandoje, aušros meto gaisuose merginos, moterys išsirengdavo nuogai, grožėdavosi savo kūnu, prausdavosi ir voliodavosi rasose. Tai buvo ne palaidumo, o moters – kūrėjos, gimdytojos išaukštinimas. Per šią šventę nieks nesigėdijo viešo nuogumo. Sakykim, į paežerės pirtis moterys ir merginos užsukdavo vyrams nugarų nutrinti. Po Joninių gimdavo meilės kūdikių. Mat laumė, kurios krūtys žėrėdavo vandens lelijomis, buvo ta pati Laima: vaisingumo ir visko, kas gyva žemėje pirmapradė. Po šios šventės nuogoji laumė Laima įgaudavo paukščio, dažniausiai, gegutės pavidalą. Apsiplovimo papročius savo raštuose aprašė ir vyskupas Motiejus Valančius.

     Senajame Daugėliškyje (kaime už Ignalinos) moterys merginoms sakė: „Eidama gult nuoga, be jokio drobinio, pagalvėn pasidėk aguonų, apiberk laukinėm mėtom. Pastatyk palovy niekočioj (geldoj) vandens. Perdėk per lovą šiaudų su varpomis. Nusiprausk rugių, miežių ar kviečių rasa ir nenusišluosčius, su niekuo nešnekėjus, atsigulk. Susapnuosi savąjį. Dar gerai būtų sukalbėti 100 poterėlių! Pabudus pažvelk po pagalve. Jei ten surasi rugio varpą – vyriškumo simbolį – žinok bernas apie klėtelę jau vaikšto". Šios nakties burtai buvo ir vyrams, ir nevaisingoms šeimoms. Šiom dienom saulė tarsi stabteli horizonte ir keletą dienų leidžia pasidžiaugti savimi ir vasaros gražumu.

     Po Joninių prasideda drėgnesnė vasaros pusė, o nuo Petrinių (VI.29) pastebimai trumpėja diena. Plaukėjant miežiams nustoja kukuoti gegutė: sakydavo, kad ji miežio grūdu paspringo. O jei gegutė dar porą savaičių neužtyla, galima laukti ilgo rudens. Tik kitais metais pašarų bus mažai.

     Viso, ką nuveikėte per pirmąją metų dalį, vaisius skabyti pradėsite jau kitą mėnesį.

     Paruošė Dalia Savickaitė


   
 
  pradžia tinklapio struktura ieškoti rašykite mums  
 
 
Skelbimai
„Sugardas“ informuoja
Visagine
ES struktūriniai fondai - Visaginui
Mūsų skaitytojų kūryba
Naudingos nuorodos
Užsisakyti paslaugą
Apmokėjimas už paslaugas
Dokumentai
 
ORAS VISAGINE
+1 C
85 %
- 1.6m/s
751mm. gs. st.
(10.19 - 10.28)